Importas smuko

Svarbiausios importo partnerės – Rusija (29,2 %), Vokietija (11,9 %), Lenkija (9,9 %), Latvija (6,2 %).
Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (27,7%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (12,8%); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,6%).

Lietuva turi ką eksportuoti

Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės išlieka Rusija (12,5 %), Latvija (10,2 %), Vokietija (9,3 %), Estija (6,6 %). Daug eksportuojama į Lenkiją, Nyderlandus, Didžiąją Britaniją. Eksporto struktūroje dominuoja ES šalys - 65 proc., apie 22 proc. – NVS šalys.

2009 m. sausio–balandžio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (19,5 %); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (11,0 %); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,4%).

Mykolas Aleliūnas, Lietuvos pramoninonkų konfederacijos viceprezidentas ir generalinis direktorius, tikina, kad Lietuvos ekonomika ir pramonė yra konkurencinga. "Tai, kad sumažėjo eksporto rinkos ir vidaus vartojimas, dar nereiškia, kad pramonė nėra konkurencinga. Ar mūsų baldininkai gamina blogus baldus, ar mūsų tekstilininkai siuva blogai? Ne, nes užsienio kompanijos patiki stambius užsakymus lietuviams. Apie lietuviškus lazerius ar elektros apskaitos prietaisus žino kone visas pasaulis, produkcija turi pirkėjų visame pasaulyje", akcentuoja M. Aleliūnas.

Inovacijoms Lietuvoje skiriamas didesnis dėmesys

Vyriausybė patvirtino inovacijų versle skatinimo  2009–2013 metais programą, kuria siekiama didinti šalies inovacinį potencialą, skatinti inovacinę verslo veiklą bei efektyvesnį informacinių technologijų taikymą.

Įgyvendinant šią programą, numatoma įkurti Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūrą, teikti finansinę parama verslui infrastruktūros plėtrai, technologiniu inovacijų, pažangių valdymo metodų diegimui, išradimams užpatentuoti.

Daugelyje Vakarų Europos valstybių inovacijos jau seniai tapo pagrindiniu ekonominio augimo varikliu, leidžiančiu pasiekti aukštą verslo našumo ir pelningumo lygį. Kaip rodo statistika, šiuo metu inovacinę veiklą Lietuvoje vykdo ketvirtadalis šalies įmonių.

Kęstas Petrutis verslo konsultavimo įmonės “VIR FULMINANS ” direktorius, mano, kad inovacijas versle taiko apie penktadalis visų šalies įmonių, kurios sukuria 50-60 procentų šalies pridėtinės vertės. "Matyti, jog inovacinės įmonės "veža" ir Lietuvos ekonomiką. Dažnai kalbame apie technologines inovacijas, tačiau greta jų labai naudingos verslui yra ir netechnologinės inovacijos – marketingo, vadybos, resursų ir projektų valdymo inovacijos. Jei naujas produktas išleidžiamas kas 3-6 mėnesiai, įmonė turi labai greitai suktis. Tokioje įmonėje pokyčiai tampa vieninteliu pastoviu dalyku. Tai turi būti priimtina ir žmonėms, ir vadovams, ir savininkams. Lietuvos rinka yra labai maža ir įtakojama globalios rinkos. Nedarant pokyčių ir nesiimant inovacijų, išgyventi būtų sunku. Kalbant apie Lietuvą, įmonės, esančios tūkstantuke pagal apyvartą, visos daugiau mažiau yra inovatyvios", - apibūdina situaciją Lietuvoje K. Petrutis.

Lazeriai - Lietuvos aukštųjų technologijų produktas

Lietuvos lazerių pramone 2008 m. išlaikė pastarųjų metų augimo tempą ir, palyginti su 2007 m., pasiekė 16 procentų didesni produkcijos pardavimą. Didžiąją dalį pajamų Lietuvos įmonės uždirba kurdamos lazerius moksliniu tyrimu rinkai – lietuviški lazeriai ir jų komponentai sudaro beveik 10 proc. visos pasaulinės rinkos. Iš viso Lietuvos lazerių įmonės 2008 m. eksportavo 86 proc. sukurtos produkcijos.

Pasak Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos prezidento profesoriaus Algio Piskarsko, lazerių sektoriaus perspektyvos Lietuvoje išlieka optimistinės net ir pasaulio ekonomikos nuosmukio sąlygomis. „Ekonomiškai išsivysčiusios šalys būtent gamybos technologijų atnaujinimą laiko išeitimi iš užklupusios krizes, todėl nemažina finansavimo pažangiems moksliniams tyrimams. Be to, lazeriai tampa ypač paklausūs didinant gamybos efektyvumą ir spartą, jie plačiai naudojami ir saulės elementų gamyboje“, – sako prof. A. Piskarskas.

Nuo 2003 m. Lietuvos lazerių sektoriaus pardavimai išaugo beveik 2,5 karto, įkurtos šešios naujos lazerių gamybos įmonės. „Lazerių sektoriuje kuriama pridėtinė vertė sudaro net du trečdalius produkcijos kainos, o darbo našumas Lietuvos lazerių pramonėje daugiau kaip du kartus viršija šalies ūkio našumą. Būtent dėl tokio efektyvumo mes ir galime sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – teigia pašnekovas.

Eksporto skatinimui - prioritetas

Siekdama paskatinti eksportą bei spręsti sudėtingos ekonomines situacijos padarinius Lietuvoje, Vyriausybe pritarė Ūkio ministerijos parengtam Valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito įstatymo projektui, kuriuo reglamentuojamas prekinio kredito draudimas dalyvaujant valstybei, kai valstybė prisiima dalį prekinio kredito draudimo rizikos.

� iuo metu valstybės specialiųjų garantijų teikimas draudžiant Lietuvos ūkio subjektų prekinį kreditą nėra reglamentuotas ir Vyriausybės įsteigtos garantijų institucijos negali suteikti atitinkamu garantijų. Tikimasi situaciją pakeisti kuo skubiau.

Norėdama paskatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimus užsienio rinkose, Ūkio ministerija jau skyrė 552 tukst. Lt iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pirmosioms trims įmonėms. Finansavimas skirtas pagal priemonę „Naujos galimybės“, pagal kurią ir toliau bus remiama įmonių eksporto galimybių paieška.

Ūkio ministras Dainius Kreivys remia valstybės bandymus įvairiais būdais skatinti diversifikuotą eksportą, tikintis ekonominio stabilumo. „Sieksime, kad 2015 m. trečdalį mūsų eksporto sudarytų būtent paslaugų eksportas. Turime eksportuoti ne pigias prekes, o žinias. Priklausome vienam inovatyviausių regionų pasaulyje, ir tam, kad taptume reikšminga jos dalimi, dabartinę žemos pridėtinės vertės ekonomiką keisime aukštos pridėtines vertes produktais bei inovacijomis“, - akcentuoja D. Kreivys.