Nors Baltijos šalių paskutiniai makroekonominiai rodikliai kelia skepsį, tačiau ekonomikos analitikai ramina, esą Baltijos šalys paskutinius tris metus neproporcingai augo sparčiai, todėl ir dabar ekonomikų kritimas didesnis. Baltijos šalių sukurtas ekonomikos potencialias niekur nedingo, ir atsigavus pasaulinėms rinkoms, ekonomikos iškart parodys, ko yra vertos.

Net ir sunkiomis ekonominėmis aplinkybėmis verslo ir pramonės konkurencingumas išlieka didelis, o kai kurios tendencijos kelia papildomų teigiamų impulsų. Pinganti darbo jėga ir didelė jos kompetencija, žaliavų kainų mažėjimas, palankios sąlygos plyno lauko investicijoms (industriniai parkai, laisvosios ekonominės zonos), inovacijų skatinimas (aukštųjų technologijų parkai, mokslo ir verslo slėniai), gerai išvystyta viešoji infrastruktūra, mažėjantis biurokratizmas ir palankios sąlygos verslo pradžiai yra Lietuvos konkurencingumo raktas.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuva net ir būdama santykinai nedidelė rinka yra patraukli užsienio investuotojams, turintiems tikslų ne tik Baltijos ir kaimyninių šalių rinkose, bet ir Rusijos bei NVS šalių erdvėje. Ne tik dėl geografinės padėties, bet ir dėl aiškiau suvokiamo kultūrinio aspekto bei tampresnių ir dar išlikusių glaudžių ryšių su buvusios sovietinės teritorijos valstybėmis.

Europos ekonomikos su minuso ženklu

Statistikos departamento laikinasis vadovas Jonas Markelevičius aiškina, kad dėl ekonominės recesijos beveik visų Europos valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį mažėjo. Skirtumas tik kiek mažėjo - senosiose Vakarų Europos šalyse BVP mažėjo lėčiau nei Vidurio Europos ar Baltijos šalyse.

Lietuvoje BVP pirmąjį šių metų ketvirtį palyginus su 2008 metų pirmuoju ketvirčiu sumažėjo 13,6 procento. Latvijoje ir Estijoje BVP kritimas dar didesnis - atitinkamai 18,6 ir 15,6 procento.

Senosiose ES šalyse, pvz., Vokietijoje, BVP pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 7 procentais, Italijoje - 6 procentais, Prancūzijoje - 3 procentais, Rumunijoje - daugiau kaip 6 procentais, Slovakijoje – daugiau kaip 5 procentais, � vedijoje – daugiau kaip 6 procentais. Norvegijos ekonomika susitraukė apie 1 procentą. � ie skaičiai yra pateikti "Eurostat" duomenų bazėje.

"Tiek, kiek turime šiandien duomenų, ES beveik visos ekonomikos su minuso ženklu, išskyrus Kiprą, kur fiksuotas apie 1,5 procento augimas, ir Lenkija, kurios ekonomika augo 1,9 proc. Augimą Kipre matyt lėmė savita ekonomika, nes labai didelę jos dalį sudaro paslaugų sektorius. Lenkijos augimui ekonominių paaiškinimų rasti sunku. Lenkijos augimas nebuvo didelis ir ankstesniais laikotarpiais, bazė buvo mažesnė, ir galbūt yra toks pat efektas kaip ir Lietuvoje buvo su infliacija, kada faktiškai buvo defliacija, o kai rengėmės įsivesti eurą pagal Mastrichto kriterijus ėmėme skaičiuoti infliaciją", - nerasdamas kai kurių Europos ekonomikų augimams paaiškinti daugiau argumentų kalba J. Markelevičius.

Didelio Lenkijos konkurencingumo priežastis atskleidžia ekonomistė, "Danske" banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė. Pašnekovės teigimu, Lenkijos ekonomika rodo stebuklus ir tai bene vienintelė šalis, kuri nėra realiai patyrusi recesijos ar neigiamo augimo. "Tai galima paaiškinti logiškai remiantis Lenkijos ekonomikos struktūros bruožais. Tai buvo į eksportą orientuota ekonomika, nors daugelis į eksportą orientuotų ekonomikų smuko, bet matyt Lenkijos ekonomikos eksporto struktūra buvo palankesnė krizinėmis sąlygomis ir sugebėjo išlikti pakankamai konkurencinga. Pastaruoju metu pigęs zlotas irgi buvo vienas iš veiksnių, kuris galėjo teigiamai prisidėti prie eksporto raidos ir pristabdyti laisvą kritimą, kuris stebino ne tik Baltijos šalyse, bet ir daugelyje kitų ekonomikų. Kita vertus, bumo laikotarpiu Lenkija sugebėjo pritraukti įspūdingus kiekius tiesioginių užsienio investicijų. Tai rodo, jog investicijos į gamybą, pramonę gali būti labai gera vakcina nuo tarptautinių krizių ir svyravimų. Lenkijos ekonomika nebuvo patyrusi tokio didžiulio kreditų bumo, perkaitimo nekilnojamojo turto rinkoje, ekonomikos raida buvo žymiai stabilesnė, nebuvo pagrįsta vien vidaus paklausos ir statybų sektoriaus klestėjimu", - teigia V. Klyvienė.

Išaugęs nedarbas mažina sąnaudas darbo jėgai

Pirmąjį šių metų ketvirtį labiausiai Lietuva išsiskyrė vidutine metine infliacija, kuri siekė 9 procentus. Kitose Baltijos šalyse šis rodiklis taip pat išliko aukštas: Latvijoje – daugiau kaip 11 procentų, Estijoje – 6,8 procento. "Tačiau reikia pasakyti, jog per pastaruosius keletą mėnesių Lietuvoje stebime neigiamą infliaciją, vyksta defliaciniai procesai, kada kainos visumoje mažėja. Praėjusį mėnesį paskelbėme, jog bendras kainų sumažėjimas per vieną mėnesį siekė 0,2 procento. Pagal mūsų  trumpalaikes prognozes birželio mėnesį tendencijos išliks tos pačios", - komentuoja Statistikos departamento laikinasis vadovas J. Markelevičius.

Nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį pasiekė beveik 12 procentų. 2008 metais tuo pačiu laikotarpiu nedarbas siekė beveik 5 procentus. "Nedarbo lygis išaugo labai smarkiai ir tai kelia tam tikrų socialinių problemų. Žinoma, nedarbas turėtų būti tam tikro dydžio, jog sudarytų konkurenciją darbo rinkoje, bet ji neturėtų tapti socialine problema", - sako specialistas.

2009 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2008 m. ketvirtuoju ketvirčiu, vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 2,4 procento. Labiausiai jis sumažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo (11,0 %), statybos (7,9 %), apdirbamosios gamybos (5,8 %) įmonėse.

Vidutinis darbo užmokestis, pasak statistikų, pirmąjį 2009 metų ketvirtį sumažėjo 5,4 procento ir šalies ūkyje siekė daugiau nei 2000 litų. Tačiau profsąjungų atstovai tikina, kad atlyginimų mažėjimas kelissyk didesnis ir piktinasi darbdavių siekiu liberalizuoti darbo rinką. Verslo organizacijų vadovai džiaugiasi mažindami sąnaudas darbo jėgai ir tai laiko šalies konkurenciniu pranašumu.

Ekonomiką gelbsti gerėjantys vartotojų lūkesčiai

Pasak verslo konusltavimo įmonės “VIR FULMINANS” Kęsto Petručio, iš visų Baltijos valstybių itin sudėtingoje padėtyje yra Latvija. Lietuvos situaciją bent iš dalies gelbsti labiau diversifikuota pramonės struktūra ir eksportas, tad Lietuvos ekonomika turėtų iš karto atsigauti sustiprėjus Eurozonai.

"Euro zonos ekonomikos atsigavimas daugiausiai yra siejamas su eksporto rinkų aktyvumu. Eurozonos eksporto struktūra yra palankesnė ES senbuvėms negu Baltijos šalims. Daugiau kaip penktadalis eksporto sudaro eksportas į Azijos regioną, kuris pradeda atsigauti pakankamai sparčiai, ypatingai Kinija. � i šalis dar nėra patyrusi realaus ekonomikos nuosmukio. Tai yra svarbus veiksnys, kuris leidžia tikėtis, jog euro zona galbūt šiemet atsigaus ir pakankamai sparčiai. Tai būtų geroji naujiena ir Lietuvai, nes mums yra svarbios Eurozonos ekonomikos šalys, pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės", - akcentuoja K. Petrutis.

Pašnekovas mano, jog Baltijos šalims yra strategiškai svarbi Rusijos rinka, susijusi su pasaulinėmis naftos kainomis. "Ne daug kas prognozuoja ženklesnį atsigavimą Rusijoje tiek šiais, tiek ateinančiais metais. Galima teigti, jog išorinė aplinka Lietuvai išlieka nepalanki ir tai yra vienas iš svarbesnių veiksnių, kodėl daugelis analitikų prognozių yra keičiamos į blogesnę pusę. Tačiau yra tam tikrų atsigavimo požymių - tai vartotojų pasitikėjimo indeksai lyg ir pradeda judėti iš dugno. Manau, tai susiję su infliacijos rodikliais ir mažėjančiomis vartojimo kainomis, kurios skatina vartojimą", - pastebi finansininkas K. Petrutis.

Užsienio investuotojai Lietuvos neaplenkia

Net ir esant "krizinėms" nuotaikoms bei smunkant ekonomikai užsienio investuotojai neaplenkia Lietuvos. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos (TUI) 2009 metų sausio 1 dieną sudarė 31484,6 mln. litų ir buvo 11,3 procento mažesnės nei 2008 m. sausio 1 d. (35503,9 mln. Lt).

Pasak statistikų, daugiausia Lietuvoje investavo � vedijos investuotojai – 5298,5 mln. litų (16,8 % visų TUI), Vokietijos – 3169,8 mln. litų (10,1%), Danijos – 2753,3 mln. litų (8,7%), Estijos – 2397,0 mln. litų (7,6%), Nyderlandų – 2114,0 mln. litų (6,7%), Latvijos – 1945,7 mln. litų (6,2%), Lenkijos – 1853,1 mln. litų (5,9%), Suomijos – 1749,3 mln. litų (5,6%), Rusijos – 1664,0 mln. litų (5,3%), Norvegijos – 1242,0 mln. litų (3,9%).

 

Pastaraisiais metais sparčiausiai augo Latvijos, Nyderlandų, � vedijos, Norvegijos TUI. Tiesioginės investicijos iš 27 ES valstybių narių sudarė 25569,1 mln. litų (81,2%), iš NVS šalių – 1851,7 mln. litų (5,9%) visų TUI.
Lietuviai užsienyje iki 2009 metų sausio 1 d. investavo 4877,0 mln. litų, o investicijų srautas per metus išaugo 31,7 procento. Daugiausia lietuviško kapitalo įmonių yra Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje.

Pasaulio finansų rinkose Lietuva vertinama geriau

Kai kurios teigiamos tendencijos pasaulio finansų rinkose neaplenkia ir Lietuvos. Pagal "Bloomberg" finansų rinkų stebėjimo sistemos pateikiamą indeksą – Kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmę (Credit Default Swap, CDS) – Lietuvos finansų būklė gerėja jau tris mėnesius iš eiles, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. � is indeksas atspindi investuotojų požiūrį i šalies galimybes grąžinti skolas per tam tikrą laikotarpį.
Užsienio investuotojų vertinimą ir nuomones apie šalies nemokumo tikimybę atspindintis indeksas yra tiesiogiai susijęs su skolinimosi pasaulio finansų rinkose kaštais. Kuo CDS indeksas didesnis, tuo brangiau šaliai yra skolintis. 5 metų laikotarpio Lietuvos, kaip ir beveik visu Vidurio ir Rytu Europos valstybių, CDS indeksas kilo į viršų praėjusių metų rugsėjo – spalio mėnesiais. 2008 metų rugsėjį Lietuvos CDS indeksas buvo 188,3, o po mėnesio - spalį – jau 631,7. Vėliau Lietuvos CDS permainingai kilo ir 2009 metų vasarį pasiekė 849,9 žymą. Nuo tada Lietuvos CDS nuosekliai mažėja ir jau birželį siekia 389,98.