| |
Griežta fiskalinė politika ir finansų sistemos stabilumo užtikrinimas, visuomenei skausminga, tačiau valstybės gyvybingumui svarbi socialinių lengvatų naikinimo ir taupymo linija, verslo skatinimo aspiracijos ir šalies ekonomikos konkurencingumo bei energetinio saugumo paieškos yra prioritetiniai vyriausybės vaistai prieš pasaulio ekonomikos recesiją.
Lietuvos Seimo paskutinėmis 2008-ųjų metų naktimis priimti visuomenės šoką sukėlę radikalūs mokestiniai įstatymai ir Seimo rinkimus laimėjusio bei premjeru tapusio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus nepopuliarūs sprendimai, pasak ekspertų, lėmė tokią ekonominę šalies situaciją, kokia yra dabar: nepalyginamai geresnė nei Latvijoje, tačiau šiek tiek blogesnė nei kitose Europos sąjungos senbuvėse.
Statistikų paskelbtos bendrojo vidaus produkto (BVP), mažmeninės prekybos apimčių, importo-eksporto, vartotojų lūkesčių indekso reikšmės pirmąjį 2009 metų ketvirtį kelia depresiją. Tačiau naujosios šalies prezidentės ir jau buvusios ES komisarės Dalios Grybauskaitės ryžtingas siekis skirti daugiau dėmesio ne tuščiam politikavimui, o ekonomikai prilygsta Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos vykdomai ekonomikos skatinimo bei finansų rinkų kontrolės griežtinimo programai. Nors oponentų kritikuojamos, tačiau tik skirtingais masteliais tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje antirecesinės programos sėkmingai skinasi kelią į dienos šviesą, o jų efektyvumu kol kas dar rimtai nesuabejota. Tuo labiau, kai sunku būtų rasti alternatyvų.
2009-ieji sunkiausi
Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė pirmuosius 2009-ųjų makroekonominius rodiklius, kurie rodo neigiamus praktiškai visų ekonominių veiklų rezultatus. Pirmąjį metų ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 20652,5 mln. litų ir, palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 13,6 procento.
Sparčiausiai krito statybos (37,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų grupės (20,9 proc.) bei pramonės ir energetikos įmonių (13,5 proc.) kuriama pridėtinė vertė. Lėčiau pridėtinė vertė mažėjo finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto ir kito verslo paslaugų (7,5 proc.) bei žemės ūkio ir žuvininkystės įmonėse (1,3 proc.).
Pasak Statistikos departamento pranešimo spaudai, pridėtinė vertė augo tik ne rinkos paslaugų įmonėse. Viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei kitos komunalinės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo veiklos pridėtinė vertė išaugo 2,2 procento.
Komentuodamas pirmuosius statistikų paskelbtus šių metų duomenis ekonomikos analitikas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad šalis atsidūrė "kietuose recesijos gniaužtuose", o šalies ekonominiai rodikliai blogėja kartu su viso pasaulio ekonomikos rodikliais. „Žinoma, veikia ir specifiniai „lietuviški“ veiksniai, t. y. įgyvendinama mokesčių reforma, skausmingai karpomos viešosios išlaidos, brangsta kai kurie energetiniai ištekliai, tačiau nereikia galvoti, kad be jų Lietuvos ekonomika nepatirtų nuosmukio“, – teigia G. Nausėda.
Tačiau ekonomistas mato ir kai kurių teigiamų ekonominės recesijos aspektų: mažėja infliacija, importas, darbo užmokestis. „Didžiausias atsigavimo viltis siejame su grįžtančiu pasitikėjimu tarptautinėje finansų rinkoje, apie kurį vis dar tenka kalbėti būsimuoju laiku. 2009 m. pabaigoje - pirmąjį 2010 m. pusmetį turėtų pradėti atsigauti itin svarbi Lietuvai Vakarų Europos rinka, tuo tarpu Rusijos, Ukrainos ir kitu NVS valstybių ekonominio renesanso nesitikime nei šiais, nei kitais metais", - teigia G. Nausėda.
Vidaus rinka traukėsi dėl pasaulinės krizės
Statistikos departamento duomenimis, vartojimo išlaidos Lietuvoje sausio–kovo mėn., palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, pastebimai sumažėjo. Namų ūkių ir nepelno institucijų galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo atitinkamai 15,1 ir 14,2 procento. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos dar buvo didesnės nei pirmąjį 2008 m. ketvirtį, todėl realus jų augimo tempas siekė 2,2 procento. Tačiau ypač smuko išlaidos kapitalui formuoti – bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo 37,1 procento.
Reikšmingai sumažėjęs vartojimas ir kapitalo formavimo apimtis labai sumažino prekių ir paslaugų importą (32,9 proc.). Nors eksportas taip pat krito (14,8 proc.), tačiau 2009 m. sausio–kovo mėn. mokėjimo balanso einamoji sąskaita tapo subalansuota.
Nors tiek praėjusiais, tiek šiais metais šalyje buvo fiksuojamas aukštas infliacijos lygis, tačiau 2009 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 procento.
Tikėtina, kad panašios defliacinės tendencijos išsilaikys ir ateityje dėl itin sumažėjusios vidaus paklausos. Infliaciją turėtų mažinti pingantys maisto produktai ir, prognozuojama, mažėsiančios drabužių ir avalynės grupės prekių kainos. Kitų grupių prekių ir paslaugų kainų kitimas, tikėtina, bus nežymus ir turės mažai įtakos SVKI dinamikai. Bendrą kainų mažėjimą pristabdys kylančios naftos produktų kainos, prognozuoja Statistikos departamento analitikai.
Mažmeninė prekyba krito, bet Lietuvoje parduoti galima
Itin svarbus vidaus rinkos būklę apibūdinantis makroekonominis rodiklis - mažmeninės prekybos indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 30 procentų arba 2,2 mlrd. litų per metus. Nors didieji Lietuvos prekybos tinklai skelbia esą apyvartos krito apie dešimtadalį, tačiau smulkios prekybos įmonės tikina praradusios iki 50 procentų pardavimo apimčių.
Artūras Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas, sako, jog mažos prekybos įmonės Lietuvoje nepajėgia konkuruoti su agresyvia didžiųjų prekybos centrų veikla. "Manau, kad didieji prekybos centrai dėl agresyvių marketingo priemonių bei gebėjimo spausti tiekėjus gali išlaikyti pakankamai dideles pardavimų apimtis. Tačiau jų pardavimai toli gražu neatspindi tikrosios mažmeninės prekybos apimčių kritimo statistikos", - akcentuoja A. Mackevičius.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas taip pat teigia, kad lietuvių apsipirkimo įpročiai prasidėjus ekonominei recesijai pasikeitė. Sunkmečiu vartotojai atsisako nelabai reikalingų pirkinių ir ypač prabangos prekių, brangesnes yra linkę keisti pigesnėmis. "Tai labiau psichologinis aspektas. Valgome ne ką mažiau nei anksčiau, bet žmonės nežino, ko tikėtis. Daugelis bijo dėl darbo, dėl rytojaus, tad net ir galėdami pirkti brangesnius gaminius, jie renkasi pigesnes prekes, o pinigus taupo", – vartotojų psichologiją žurnalistams aiškina M. Busilas.
Pašnekovo teigimu, tinkamos marketingo priemonės - didelės nuolaidos, akcijos, efektyvus prekių perpozicionavimas pagal vartotojų grupes ir naujų, sunkmečiui aktualių produktų įvedimas į rinką leidžia prekybininkams pasiekti puikių rezultatų Baltijos šalyse.
Valstybės politika ekonomikai skatinti
Jau metų pradžioje buvo pradėtas rengti ir Vyriausybei pristatytas Ekonomikos skatinimo planas. Seimui pritarus ekonomikos skatinimo plano taikinyje atsidūrė verslo finansavimo galimybių išplėtimo, pastatų energetinio efektyvumo, spartesnio Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo, eksporto ir investicijų skatinimo bei verslo aplinkos gerinimo priemonės.
Pasak Ūkio ministro Dainius Kreivio, šiuo metu daugiausiai pasiekta plečiant verslo finansavimo galimybes ir skatinant eksportą bei investicijas. Ministras D. Kreivys informavo, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) jau pasirašė sutartis su šalies komerciniais bankais dėl 100 mln. litų kreditų suteikimo smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tai reiškia, kad šiuo metu bankai iš viso yra pasiruošę suteikti smulkiesiems verslininkams 120 mln. litu kreditų. INVEGOS fondas taip pat iš ES struktūrinės paramos lėšų pradėjo kompensuoti ūkio subjektų mokamas palūkanas už kreditus ir šiam tikslui iš viso bus skirti 104 mln. litų.
Sėkmingai įgyvendinama ir pastatų energetinio efektyvumo didinimo priemonė Viešųjų pastatų renovavimas. Ūkio ministerija jau paskyrė 451 iš 931 mln. litų darželiams, ligoninėms, mokykloms ir kitiems viešiesiems pastatams apšiltinti. Ūkio ministro D. Kreivio teigimu, per trumpą laiką sukurti skaidrūs sisteminiai paramos verslui instrumentai pradeda veikti, o jų taikymas ilgainiui padės konkrečioms šalies bendrovėms įveikti sunkmetį.
Pagal Ekonomikos skatinimo plano priemonę Verslo aplinkos gerinimas Vyriausybei jau pateikti 18 iš 56 saulėtekio darbo grupių, kurioms vadovauja verslo atstovai, pasiūlymų mažinti biurokratines kliūtis verslui. Pasiūlymus, kaip gerinti verslo aplinką, Saulėtekio darbo grupėms gali pateikti kiekvienas šalies pilietis ar užsienio investuotojas.
Violeta Klyvienė, ekonomistė, "Danske" banko vyriausioji analitikė mano, kad Lietuvos vyriausybės politika buvo teisinga. "Nuo metų pradžios buvo aišku, jog reikia vykdyti gaisrų gesinimo politiką, nes buvo iškilusi didžiulė grėsmė valstybės finansų, o kartu ir visos ekonomikos, stabilumui. Todėl griežtos priemonės, kurios nėra populiarios ir dar labiau mažino BVP augimą, buvo tiesiog būtinos. Verslo skatinimo plano idėja taip pat gera, jis atitiko visus tipinius tokių planų požymius: savo apimtimi yra nemažas, turi prioritetus ir yra vykdomas", - sako V. Klyvienė
Kęstas Petrutis, verslo konsultavimo įmonės “VIR FULMINANS” vadovas, akcentuoja mažą Lietuvos įsiskolinimą, o tai ilgalaikėje perspektyvoje taps šalies konkurenciniu pranašumu kovojant dėl užsienio investicijų. Tuo tarpu Latvija šiuo metu yra priversta drastiškai daug skolintis užsienyje, o vengdama valstybės bankroto vartoja kreditus, su teiktus Tarptautinio valiutos fondo.
"Lietuva yra santykinai nedaug įsiskolinusi. Aišku, šalies skola stipriai išaugo 2008 metais ir tai buvo neišvengiama, nes valstybė prisiėmė pernelyg ambicingus įsipareigojimus, nesuderintus su savo finansinėmis galimybėmis. Lietuvoje 2008 metais buvo priimti sprendimai, didinantys biudžeto išlaidas, kai buvo akivaizdu, jog biudžeto surinkimas ir pajamos drastiškai mažėja. Iš esmės tai nutiko daugeliui Europos šalių, jos tuo pačiu metu didino savo skolą. iame kontekste išsiskiria tik kelios šalys. Estijos skolos augimas visiškai nepasireiškė. Estija, jausdama blogėjančią situaciją, nedidino valstybės įsipareigojimų, neplėtojo socialines programas, todėl jos biudžeto deficitas minimalus, - teigia K.Petrutis
Lietuvai ekonominę krizę suvaldyti pavyko
Premjeras A. Kubilius teigia, kad Lietuvai iš dalies pavyko suvaldyti ekonominę krizę. Tai rodo Didžiosios Britanijos banko „Barclays" ketinimai steigti paslaugų centrą Vilniuje bei Vyriausybes išplatinta 500 mln. eurų euroobligacijų emisija.
Premjeras prognozuoja, kad ekonomines krizės pabaigą Lietuva gali pažymėti įsivesdama bendrą ES valiutą eurą. „Lietuvos išėjimas iš krizės privalo būti susietas su euro įvedimu. Norint pasiekti, kad 2011 metais Lietuva būtų pasirengusi euro įvedimui, reikia nuosekliai mažinti biudžeto deficitus 2009, 2010, 2011 metais“, - pranešime spaudai teigia A. Kubilius.
Pasak premjero, didesnį nei 5 proc. deficitą būtų sudėtinga finansuoti, nes skolintis tarptautinėse rinkose vis dar yra brangu. „Teikiame Seimui pasiūlymus dėl biudžeto tikslinimo. Vyriausybė svarsto visas galimas fiskalinio konsolidavimo priemones“, - sako ministras pirmininkas.
A. Kubiliaus teigimu, atsižvelgiant į spartų ekonominės situacijos blogėjimą, nieko nesiimant 2009 metais valdžios sektoriaus deficitas gali pasiekti 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir taip viršytu 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribą bei sukeltų grėsmę valstybės finansų stabilumui. Dėl šios priežasties rengiamasi dar labiau taupyti mažinant valstybės išlaidas bei laikinai didinant kai kuriuos mokesčius, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestį. Siekiant subalansuoti viešuosius finansus Vyriausybei teks imtis ir gilių struktūrinių permainų valstybinio socialinio draudimo „Sodros", sveikatos apsaugos sistemose, kituose valstybės sektoriuose.
| |
